
Ferrari Dino 246 GT Geltonas MCG 1:18

Specifikacijos
- Automobilio markė
- Ferrari
- Modelių gamintojas
- MCG
- Mastelis
- 1:18
- Medžiaga
- Metalas
- Modelio būklė
- Naujas Modelis
- SKU
- MCG18168
- Metai
- 1969
- Epocha
- 1960s
- Kėbulo tipas
- Kupė
- Transporto klasė
- Klasikiniai Sportiniai
- Atidaromos dalys
- Ne
- Pakuotės būklė
- Naujas
- Modelio tipas
- Gatvės Modeliai
- EAN / GTIN
- 4052176878392
Ferrari Dino 246 GT Geltonas MCG 1:18 aprašymas
TL;DR: MCG 1:18 mastelio diecast modelis atkuria 1969 metų Ferrari Dino 246 GT kupė kėbulą ryškiai geltona spalva, siejama su Ferrari gimtuoju Modenos miestu. Kėbulas sandarus, vientisas, be atsidarančių detalių, todėl linijos ir dažų sluoksnis išlieka tolygūs nuo priekio iki galo. Tinka mid-engine Ferrari kolekcijai už prieinamą kainą.
Enzo Ferrari retai leisdavo gamyklos automobilį be žirgiuko ženklo, tačiau Dino 246 GT tapo viena gražiausių išimčių. Pavadintas sūnaus Alfredo „Dino“ Ferrari atminimui, modelis gimė iš Formulės 2 variklio homologacijos poreikio. MCG šią 1969 metų kupė versiją perkelia į 1:18 mastelį geltonu kėbulu, spalva, kurią Maranello naudoja rečiau nei įprastą raudoną, bet ne mažiau prasmingai.
Dino markė be žirgiuko: V6 variklis Formulės 2 homologacijai
Alfredo „Dino“ Ferrari vardas ir atskira markė
Dino vardas priklausė Enzo Ferrari sūnui Alfredo, mirusiam 1956 metais dar nesulaukusiam trisdešimties. Jo garbei pavadintas ne tik variklis, bet ir visa atskira automobilių markė, sukurta taip, kad mažesni V6 modeliai nebūtų parduodami su žirgiuko ženklu ant kapoto. Sprendimas saugojo Ferrari, kaip dvylikos cilindrų gamintojo, įvaizdį rinkoje, kurioje mažesnis variklis dažnai reiškė mažesnę vertę. Tik po kelerių metų, jau baigus 246 GT gamybą, vėlesni pirkėjai ir prekybininkai automobilį pradėjo vadinti tiesiog Ferrari Dino, o oficialus žirgiuko ženklas ant šio modelio taip ir liko retenybė. Šis pavadinimo pasirinkimas iki šiol išlieka viena emocingiausių Ferrari istorijos detalių, primenanti, kad net didžiausia gamykla kartais vadovaujasi asmeniniais motyvais, o ne vien rinkodara.
V6 variklis ir kelio versijos homologacija
Formulės 2 taisyklės reikalavo, kad varikliai remtųsi serijiniu bloku, pagamintu bent penkiais šimtais egzempliorių, o Ferrari tokio tiražo pati nepajėgė surinkti. Sprendimas atsirado bendradarbiaujant su Fiat: gimė Fiat Dino, kuris uždarė homologacijos reikalavimą, kol Ferrari savo Dino 206, o vėliau 246 GT modeliuose naudojo tą patį V6 variklio pagrindą kelio automobiliams. Pereinant nuo 206 prie 246 variklio blokas iš aliuminio tapo ketaus, o darbinis tūris išaugo iki 2,4 litro, tai leido padidinti galią ir patikimumą kasdieniam naudojimui, nors ir kainuoja šiek tiek papildomo svorio. Kolekcionieriams ši detalė svarbi todėl, kad ji paaiškina, kodėl 246 GT dažnai vadinamas brandesniu, patikimesniu Dino variantu nei ankstesnis 206.
Ryškiai geltona spalva ir Ferrari paletė be Rosso Corsa
Geltona spalva Ferrari istorijoje turi savo vietą, nesusijusią su lenktynėmis. Tai Modenos miesto herbo spalva, o Maranello gamykla ją naudoja kaip alternatyvą įprastai Rosso Corsa raudonai, kuri istoriškai buvo Italijos nacionalinė lenktynių spalva pagal FIA sistemą. Kelio automobiliams tokia geltona suteikia identitetą, nesiejamą su gamyklinėmis lenktynių komandomis, todėl ji dažnai renkamasi kaip asmeniškesnis, mažiau formalus pasirinkimas nei raudona. MCG šį atspalvį pritaiko diecast kėbului, kuris, skirtingai nei porėta derva, dažus laiko ant kieto metalinio paviršiaus. Rezultatas yra tolygus, gilus blizgesys, matomas net iš tolo, o tiesioginėje šviesoje metalizuotos dalelės atsiskleidžia be dėmių ar netolygumų palei kėbulo kraštus. Kadangi kėbulas šiame modelyje yra sandarus, be jokių atsidarančių dalių, dažų sluoksnis lieka nepertraukiamas nuo priekinio buferio iki galinio stiklo, o tai geltonai spalvai, kur kiekvienas šešėlio pokytis matomas iš karto, yra ypač svarbu. Kitų gamintojų geltoni atspalviai kartais nukrypsta į žalsvą arba per šaltą toną, todėl teisingas Ferrari geltonos atkūrimas priklauso nuo kruopštaus dažų parinkimo gamybos etape. Šiame segmente, kur diecast modeliai konkuruoja su brangesnėmis dervos versijomis, tikslus atspalvis ir tolygus tampo spausdinimas ant emblemų dažnai tampa svarbesniu kokybės ženklu nei vien detalių gausa. Vitrinoje geltonas Dino iš karto išsiskiria tarp gausybės raudonų ir juodų Ferrari modelių, todėl tampa natūraliu akcentu net nedidelėje kolekcijoje, o tai sukuria pokalbio pradžią net tiems, kurie Ferrari istorija domisi paviršutiniškai.
MCG diecast konstrukcija: sandarus vientisas kėbulas
Cinko lydinio svoris ir apdailos gylis
Pakėlus modelį iš dėžutės, pirmas dalykas, kurį pajunti, yra svoris. Cinko lydinys suteikia tankumą, kokio derva pasiekti negali, todėl modelis vitrinoje jaučiasi tvirtai ir nejuda net atsitiktinai palietus lentyną. Tokia medžiaga taip pat ilgaamžiškesnė kasdieniam apžiūrėjimui: metalinis kėbulas nesitrupina ir nepraranda formos per dešimtmečius, priešingai nei kartais trapesnė derva. Kaina, kurią už tai moka gamintojas, yra platesnės liejimo tolerancijos nei dervos atveju, tačiau tai kompensuoja tvirtumas ir svoris, kurio kolekcionieriai tikisi iš diecast modelio šiame segmente. Tokia jauta rankoje ypač aktualu didesnio, 1:18 mastelio modeliams, kur lengvas kėbulas dažnai atrodo netikras net prieš pradedant vertinti dažų kokybę.
Sandarios linijos, stiklai ir ratlankiai
Kadangi šis MCG modelis neturi jokių atsidarančių dalių, nei durelių, nei variklio dangčio, nei bagažinės, visas dėmesys tenka išorei. Siūlės tarp kėbulo skydų yra vientisos, be tarpelių, kuriuos reikėtų slėpti tarp lankstų, o tai leidžia linijoms sekti tikro Pininfarina dizaino kontūrus be pertrūkių. Stiklai skaidrūs ir tiksliai įstatyti į kėbulo angas, o ratlankiai kruopščiai nudažyti ir atkartoja periodui būdingą Cromodora dizainą. Sandarus kėbulas šiuo atveju yra ne trūkumas, o pasirinkimas, orientuotas į paviršiaus tikslumą, o ne į vidinę mechaniką. Kolekcionieriui, ieškančiam vien paviršiaus tobulumo, o ne variklio detalių apžiūros, toks sprendimas atrodo pagrįstas, ypač kai kaina lieka žemesnė nei rankomis surinktų dervos modelių su judančiomis dalimis, o vitrinoje tai retai pastebima.
Vieta vitrinoje šalia kitų vidurinio variklio Ferrari
1969 metų Dino 246 GT realybėje siekia apie 4,2 metro, todėl 1:18 mastelio modelis išeina apie 23 cm ilgio, tad puikiai telpa į standartinę vitrinos lentyną šalia vėlesnių 308 ar 328 modelių. Geltona spalva šioje kompanijoje veikia kaip ryškus akcentas tarp įprastesnių raudonų ir juodų kėbulų, o kompaktiškas Dino siluetas vizualiai skiriasi nuo vėlesnių, kampuotesnių Ferrari formų. Kolekcionieriams, renkantiems vidurinio variklio Ferrari chronologiją nuo Dino iki šiuolaikinių modelių, ši 246 GT versija yra prieinamas pradinis taškas, o ne kompromisas. Prieinama diecast kaina leidžia šį modelį rinktis kaip pirmąjį žingsnį prieš investuojant į brangesnes, rankomis surenkamas dervos versijas, o vėliau MCG asortimente galima ieškoti ir raudonos 246 GT poros tai pačiai lentynai. Toks pradinis pirkinys leidžia įvertinti Pininfarina proporcijas iš arti, prieš renkantis brangesnę alternatyvą kitam Ferrari modeliui kolekcijoje. Nedidelis kėbulo ilgis taip pat reiškia, kad net kompaktiškoje vitrinoje atsiranda vietos keliems tokio mastelio modeliams vienu metu, nereikalaujant papildomos lentynos ar didesnio spintelės gylio.















